struktūrinė analizė

struktūrinė analizė statusas T sritis Politika apibrėžtis Aiškinimo strategija, kurios objektas yra struktūros, t. y. tiriamą reiškinį sudarančių elementų santykiai. Sudėtingus reiškinius traktuoja kaip sistemą, sudarytą iš atskirų elementų, todėl siekia išskirti sistemos elementus, nustatyti juos siejančius ryšius (reiškinio struktūrą) ir sistemos pusiausvyros ar atsikūrimo mechanizmus. Remiasi struktūralizmo prielaidomis. Struktūralizmas pabrėžia ne sistemos elementų, o jų santykių, t. y. reiškinio struktūros, svarbą. Struktūralizmo metodologinius pagrindus sukūrė prancūzų antropologas C. Levi-Straussas; metodo principai buvo reikšmingi ne tik antropologijai, bet ir kitoms humanitarinėms disciplinoms. Taikymas politikos moksluose grindžiamas struktūrinio funkcionalizmo prielaidomis. Plačiausiai buvo taikoma lyginamojoje politikoje, nes leido palyginti skirtingus reiškinius ir sistemas, remiantis prielaida, kad visų sistemų funkcijos panašios, o tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kokios struktūros atlieka tam tikras funkcijas. Plačiai taikyta modernizacijos teorijose, šios struktūros diferenciaciją ir specializaciją laikė šiuolaikinių politinių sistemų skiriamuoju požymiu. Diskreditavus struktūrinį funkcionalizmą kaip mokslinio tyrimo būdą struktūrinės analizės populiarumas smuko, tačiau ji dar taikoma kaip viena iš aiškinimo strategijų. Šiandien siejama su naujomis tyrimo pakraipomis, pvz., politikos tinklų analize. atitikmenys: angl. structural analysis ryšiai: susijęs terminas – lyginamoji analizė